top of page
Kinijoje oro tarša 2010 m. nusinešė 1,2 mln. žmonių gyvybių  

 

Oro taršos klausimas Kinijoje diskutuotas jau seniai, tačiau tik dabar aiškėja tikrosios šios taršos pasekmės ir jos daug didesnės nei manyta iki šiol.

 

Kaip rašo theverge.com, 1,2 mln. priešlaikinių mirčių 2010 m. gali būti siejamos su lauko oro tarša Kinijoje. Tokios išvados skelbiamos Global Burden of Disease Study atliktame tyrime, kurį išspaudino „The Lancet“. Panašios išvados daromos ir kitoje publikacijoje „The New York Time"s, kurioje skelbiama, kad aplinkos kietųjų dalelių tarša buvo ketvirta pagal populiarumą mirties priežastis šalyje. Oro taršą aplenkė tik mitybos sutrikimai, aukštas kraujo spaudimas bei rūkymas.

Robertas O’Keefe, Poveikio sveikatai instituto Bostone atstovas, teigė, kad tokios tyrimo išvados gali būti aiškinamos paprastai: oro taršą šalyje labiausiai didina sparčiai augantis pramonės sektorius.

„Keliuose daugėja lengvųjų automobilių ir sunkvežimių, šis skaičius didžiuosiuose miestuose didėja rekordiniu tempu. Elektrinės degina labai prastos kokybės akmens anglį, dramatiškai auga elektros energijos vartojimas“, - aiškino R. O' Keefe.

Nors oro tarša Kinijoje jaučiama itin stipriai, kinai nėra vienintelė tauta, išgyvenanti neigiamus oro taršos padarinius. Atlikto pasaulinio tyrimo duomenimis, ankstyvų mirčių skaičius dėl oro taršos pasaulyje 2010 metais siekė 3,2 mln., taigi Kinijos rodikliai sudarė tik apie 40 proc. bendros statistikos.

Kaip skelbia tyrėjai, oro tarša itin opi problema ir Indijoje, kurioje 2010 m. ankstyvos mirtys dėl lauko oro užterštumo ištiko 620 tūkst. žmonių.

Kaip oro tarša kenkia medžiams?

Oro tarša − tai tiek vietinio pobūdžio, tiek ir tarpvalstybinė problema, kurią sukelia esančios priemaišos, nebūdingos natūraliai oro sudėčiai, bei atsirandančios žmogaus veiklos rezultate – energetikoje, pramonėje, transporte ar žemės ūkyje.

 

Miškai Lietuvoje užimdami daugiau nei trečdalį šalies teritorijos (32,9 proc.) yra vienas svarbiausių atsikuriančių gamtos išteklių. Jie svarbūs ne tik ekonominiu požiūriu kaip medienos ir šalutinių miško produktų šaltinis, bet ir ekologiniu, kaip anglies dioksido (CO2) kaupimas ir šiltnamio efekto mažinimas. Miškai saugo mūsų krašto gamtinę aplinką ir palaiko ekologinį šalies tvarumą.

 

Miškų būklės blogėjimas, laipsniškas jų produktyvumo mažėjimas ir apsauginių funkcijų silpnėjimas – ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei viso pasaulio ekologinė problema. Daugelio mokslininkų nuomone, miškus paprastai veikia visas kompleksas veiksnių, bet pagrindiniu ir lemiančiu plataus masto miškų pažeidimus tampa aplinkos užterštumas, o kiti veiksniai tik sustiprina neigiamą poveikį. Medžiai mechaniškai sulaiko teršalus bei mažina aplinkos užterštumą, tačiau kartu kaupia ir reaguoja į jų poveikį.

 

Dėl antropogeninės veiklos, dažniausiai susijusios su oro tarša, kinta ir blogėja miškų ir miško ekosistemų būklė, pažeisti, apsilpę miškai ne tik mažiau produkuoja medienos, bet susilpnina savo ir aplinkosaugos galimybes, sumažina estetinį ir rekreacinį patrauklumą.

 

Užterštas oras medžius veikia tiesiogiai – per lają ar žievę, ir netiesiogiai – per užterštus kritulius ir dirvožemį, todėl aplinkoje esantys teršalai ląstelės lygmenyje veikia medžius sukeldami įvairių procesų pokyčius. Mažai teršalų koncentracijai veikiant ilgą laiką, įvyksta lėtiniai medžių pažeidimai. Didelės teršiančių medžiagų koncentracijos sukelia stiprius medžių pažeidimus, pavyzdžiui kai kurių pramonės teršalų poveikis kartais baigiasi miško išdžiūvimu. Užterštas oras taip pat turi netiesioginį neigiamą poveikį medžių gyvybingumui, daro juos jautresnius kitiems aplinkos veiksniams. Ypač jautrūs užterštumui yra spygliuočiai.

 

Lietuvoje didėja oro užterštumas vėžį sukeliančiu teršalu

 

Oro kokybė Lietuvoje yra geresnė nei daugumoje ES šalių – tokią išvadą leidžia daryti valstybinio aplinkos monitoringo, kurį atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, duomenys, taip pat kasmečių oro kokybės tyrimų Vilniaus ir Kauno aglomeracijose ir likusioje Lietuvos teritorijoje (zonoje) apžvalgos. Tačiau didėjanti tarša jau kelia susirūpinimą.

Viena svarbiausių oro kokybės problemų ES šalyse, kaip nurodyta Europos aplinkos agentūros (EAA) 2013 m. ataskaitoje „Europos oro kokybė“, – padidintas užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10. Lietuvoje pernai Vidutinė metinė šių dalelių koncentracija neviršijo leidžiamos normos. Tačiau kai kuriose urbanizuotose vietovėse ji didėja. Palyginti su 2012 m., ši koncentracija didžiuosiuose zonos miestuose išaugo 19-38 proc., mažesniuose zonos pramonės centruose – 16-44 proc., Kaune Petrašiūnuose – 21 proc., Vilniuje – 15-23 proc.

Pažymėtina, kad per pastarąjį dešimtmetį (2003–2013 m.) KD10 vidutinė metinė koncentracija didėjo Klaipėdoje, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje, Vilniaus senamiestyje ir nedaug Kaune Petrašiūnuose. Nors oro kokybės normų dar neviršija, tačiau didėja ir smulkesnių kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija aplinkos ore.

Deja, Lietuvoje didėja ir oro užterštumas vėžį sukeliančiu teršalu – benzo(a)pirenu. Šis teršalas atsiranda dėl kuro deginimo ir degalų naudojimo.

Susirūpinimą kelia, kad pernai atskiromis dienomis KD10 vidutinė paros koncentracija kai kuriuose šalies miestuose viršijo ribinę vertę daugiau dienų per metus, nei leidžiama, t. y. daugiau kaip 35 dienas. Daugiausia tokių viršijimų nustatoma šildymo sezono metu ir pavasarį, kai transporto priemonės ir vėjas kelia dulkes nuo neišvalytų ar nepakankamai išvalytų po žiemos gatvių ir kelkraščių.

Oro užterštumas

Anchor 1
bottom of page